Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos farmacijos sąjunga
Lietuvoje metų pradžioje tradiciškai skelbiami Metų vaistinio augalo rinkimai.
Rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą, jų racionalų, moksliniais tyrimais pagrįstą, praktinį naudojimą įvairiose srityse (medicinoje, farmacijoje, kosmetologijoje, maisto pramonėje, veterinarijoje, žemės ūkyje). Supažindinti su augalinių vaistinių preparatų ne tik gydomosiomis savybėmis, bet ir kontraindikacijomis, šalutiniais ir nepageidaujamais poveikiais bei jų sąveika su įvairiais kitais vaistais. Naudojant augalinius preparatus, rekomenduojama kreiptis į gydytoją arba vaistininką – tai licencijuoti medicinos ir sveikatos mokslų krypties specialistai, aktyviai teikiantys profesionalią informaciją: tiek apie sintetinius, tiek – augalinius vaistinius preparatus.
Šie rinkimai skirti paminėti vaistininko, mokslininko, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo direktoriaus, Vaistinių augalų skyriaus įkūrėjo ir Medicinos fakulteto Farmacijos skyriaus profesoriaus. profesionalaus farmakognosto – vaistinių augalų tyrėjo ir propaguotojo, Lietuvos botanikų ir farmacininkų draugijos pirmininko dr. Kazimiero Grybausko 140-ąsias gimimo metines!
Rinkimų organizatoriai:
- Lietuvos farmacijos sąjunga ir žurnalo „Lietuvos farmacijos žinios” redakcija
- VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius
- UAB „Švenčionių vaistažolės“.
Rinkimų vykdymo nuostatai:
„Vaistinis augalas 2026“ rinkimai organizuoti sausio 10 – vasario 10 d., iš renkamų 50 vaistinių augalų sąrašo, kuris paskelbtas balsavimui virtualioje anketoje.
Šiais metais rinkimuose dalyvavo Medicinos ir sveikatos bei farmacijos mokslų srities specialistai ir visuomenės atstovai.
Vasario 12 d. Vaistinio augalo rinkimų balsavimo rezultatų apibendrinimą ir įvertinimą atliko komisijos nariai – ekspertai.
Rinkimų iniciatorė, organizatorė ir Ekspertų komisijos pirmininkė
Prof. Ona Ragažinskienė Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė, Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentė, Lietuvos Respublikos nusipelniusi sveikatos apsaugos darbuotoja.
Sekretorė
Rūta Matulaitienė Farmacijos magistrė, vaistininkė, Lietuvos farmacijos sąjungos atsakingoji sekretorė.
Nariai:
Dr. Rima Balanaškienė UAB “Aconitum” savininkė ir generalinė direktorė, Verslo Moterų Asociacijos narė, tituluota „Europos moteris inovatorė“, Europos Komisijos Inovacijų Komisarė Lietuvai
Akademikas, Petras Rimantas Venskutonis Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius, Tarptautinės Maisto mokslo ir technologijų akademijos narys (IAFoST)
Dr. Elmantas Pocevičius UAB „Švenčionių vaistažolės“ direktorius
Prof. Ramunė Morkūnienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto dekanė
Prof. dr. Sonata Trumbeckaitė LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros vedėja
Prof. Nijolė Savickienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesorė, Endobiogenikos ir integralios fiziologijos asociacijos valdybos narė
Prof. Loreta Kubilienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesorė, žurnalo „Farmacija ir laikas“ vyriausioji redaktorė
Doc. Tauras Antanas Mekas LSMU Farmacijos fakulteto docentas ir Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius
Vaistininkė Zenona Šimaitienė, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus medicinos ir farmacijos istorikė
Lietuvoje paskelbtas 2026 metų „Vaistinis augalas – imuniteto pagalbininkas” – rausvažiedė ežiuolė – astrinių (Asteraceae) šeimos augalas, kurį išrinko 44 proc. rinkėjų ir šiuos duomenis patvirtino rinkimo komisija.
Reikia pažymėti, kad kartais spaudoje pasitaiko netikslumų, kai ežiuolė sutapatinama su rudbekija, – tai visai skirtingų genčių augalai.
Rausvažiedė ežiuolė buvo priskirta rudbekijos genčiai ir ilgus metus vadinta purpurine rudbekija (Rudbeckia purpurea L.). 1959 m. dėl taksonominių netikslumų rudbekijos ir ežiuolės gentys atskirtos. Rausvažiedės ežiuolės lietuviškas vardas patikslintas 1998 m. „Botanikos vardų žodyne“ (ši rūšis anksčiau buvo vadinama purpurine ežiuole).
Vaistinė augalinė žaliava: rausvažiedžių ežiuolių žolė – Echinaceae purpureae herba
https://www.ema.europa.eu/en/medicines/herbal/echinaceae-purpureae-herba
https://www.escop.com/downloads/echinaceae-purpureae-herba-purple-coneflower-herb/
rausvažiedžių ežiuolių šaknys – Echinaceae purpureae radix https://www.escop.com/downloads/echinaceae-purpureae-radix-purple-coneflower-root-escop-2021/
Biologiškai veikliosios medžiagos. Rausvažiedės ežiuolės augaluose kaupiasi alkilamidai, polisacharidai, baltymai, lektinai, kavos rūgšties dariniai – cikoro rūgštis (lapuose – 0,4-1,6 %, žiedynuose – 1,2-3,1 %, stiebuose – 0,2-0,7 %, šaknyse – 0,6-2,1 %), eterinis aliejus, mikro- (molibdenas, selenas, kobaltas, cinkas, manganas) ir makroelementai (kalis, kalcis), polifenoliai (kvercetino, izoramnetino glikozidai), raugai (5,0-10,0 %).
Indikacijos ir naudojimas. XX – XXI a. pabaigoje populiariausi augaliniai imunomoduliatoriai – trys ežiuolės genties rūšys: rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench), siauralapė (Echinacea angustifolia DC.), blyškioji (Echinacea pallida (Nutt.) Nutt.). Europoje iš ežiuolių gaminama daugiau kaip 300, o iš rausvažiedės – 80 preparatų.
Viena iš galimybių imuninio budrumo skatinimui moksliniais tyrimais pagrįsti ir rekomenduojami ežiuolių (Echinacea spp.) augaliniai vaistiniai preparatai, kuriuos rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip du mėnesius.
Polisacharidai stimuliuoja nespecifines imunines ląsteles – makrofagus ir NK – ląsteles, gaminami citokinai (αTNF, IL-1, IL-6); cikoro rūgštis – fagocitozę in vitro ir in vivo bei inhibuoja hialuronidazę ir apsaugo III tipo kolageną nuo skilimo; flavonoidai pasižymi antibakteriniu, priešuždegiminiu, antioksidaciniu aktyvumu.
Ežiuolių preparatai specifiškai veikia: tonzilito, faringito sukėlėjus (A (B, C, G) grupės streptokokus, Corynebacterium haemolyticum, Corynebacterium pyogenes, įvairius virusus); Influenza virusus; Herpes simplex sukėlėjus; grybelinių infekcijų sukėlėjus (Candida albicans, Candida tropicalis, Cryptococcus neoformans, Pityrosporum ovale).
Preparatai yra efektyvi priemonė odos (psoriazė, egzema), ginekologinių (adneksitas), urologinių (prostatitas, cistitas ir kt.), onkologinių ligų ir kraujo užkrėtimo atvejais. Jais gydo leukopeniją (po švitinimo ir citostatikų gydymo kurso). Pediatrijoje ežiuolių preparatai su pertraukomis vartojami profilaktikai ir peršalimo ligų gydymui.
Ežiuolių antžeminė ir požeminė dalys naudojamos homeopatijoje vaistų gamybai.
Kontraindikacijos. Ežiuolių preparatų negalima vartoti:
- Nėštumo metu.
- Sergant tuberkulioze, leukoze, daugine skleroze, AIDS.
- Asmenims, alergiškiems astrinių (Asteraceae & J. Presl) šeimos augalams.
Nepageidaujamas poveikis. Geriant kavą/arbatą su ežiuolių preparatais, slopinamas kofeino metabolizmas, todėl sustiprėja kofeino poveikis: gali sukelti nervingumą, nemigą, tachikardiją.
Sąveika su vaistais:
Inhibuoja citochromo P450 izofermentų kompleksą, todėl padidėja šių vaistų koncentracija kraujo plazmoje: Lovastatinum; Clarithromycinum; Ciclosporinum; Diltiazemum; Estrogenų; Indinavirum; Triazolamum.
Ežiuolių preparatai sukelia hepatotoksinį poveikį, vartojami kartu su: amiodaronu; anaboliniais steroidais; ketokonazoliu; paracetamoliu; metotreksatu.
Ežiuolių preparatų kitos sąveikos su: midazolamu – padidina absorbciją ir sutiprina poveikį bei nepageidaujamas reakcijas; vitamino K antagonistais, didėja kraujavimo tikimybė, tikslinga tirti krešumą.
Europos vaistų agentūros (EMA) nuoroda, kur patalpinti visi dokumentai apie Echinacea purpurea žaliavą ir preparatus – https://www.ema.europa.eu/en/medicines/herbal/echinaceae-purpureae-herba ir išsamiausias pdf dokumentas – https://www.ema.europa.eu/en/documents/herbal-report/final-assessment-report-echinacea-purpurea-l-moench-herba-recens_en.pdf
Kitos naudojimo sritys.
Dekoratyvinis augalas.
Europoje rausvažiedė ežiuolė du šimtmečius auginama kaip dekoratyvus akcentas želdiniuose, o Lietuvoje tik – daugiau kaip šešis dešimtmečius.
Pašarinis augalas.
Ežiuolių vaistinė žaliava dedama kaip priedas į raguočių ir kiaulių pašarą, padidina gyvulių atsparumą infekcinėms ligoms.
Medingas augalas.
Ežiuolių plantacija puiki bičių ganykla antroje vasaros pusėje.
Fotografo Jono Petronio nuotraukos