Rugpjūčio 1 d. Augalų įvairovės ir biologinio potencialo laboratorija organizavo mokslinį-praktinį seminarą „Uogų paslaptys ir atradimai“. Šios laboratorijos mokslininkai vykdo naudojamųjų augalų tyrimus, kuriuose taikomi ne tik klasikiniai sodo augalų agrobiologinių savybių įvertinimo metodai, bet taip pat ir naujausi molekulinės biologijos, biocheminių tyrimų metodai, nustatomi atrinktų genotipų biologiškai aktyvių komponentų sudėties bei antioksidacinių savybių kitimo dėsningumai ir analizuojamos sąsajos tarp šių rodiklių. Taigi, vykdomų tyrimų apimtys itin plačios: nuo išsamios genetinės įvairovės analizės iki fitocheminės charakteristikos ir sveikatinančių savybių įvertinimo. Išskirtinis dėmesys skiriamas praktiniam šių tyrimų pritaikymui, kuriant funkcinio maisto produktų prototipus, taip pat vaisių biologiškai aktyvių komponentų panaudojimui farmacijoje ir kosmetikoje. Tyrimams naudojama Botanikos sodo pomologinėse kolekcijose sukaupta vaisinių augalų įvairovė, o pastaruoju metu dirbama ir su natūraliai paplitusiais uoginiais augalais. Apie vaisių vertę ir uoginių augalų auginimą renginyje diskutavo VDU Gamtos mokslų fakulteto, Žemės ūkio akademijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro mokslininkai ir doktorantai, verslo atstovai, o pagrindinis tikslas ir buvo susipažinti su naujausių mokslinių tyrimų rezultatais.
Doktorantė Erika Jarienė seminaro dalyvius supažindino su melsvauogio sausmedžio uogų tyrimais, biologiškai aktyvių junginių nauda žmonių sveikatai. Šio augalo vertingos savybės yra žinomas seniai, tačiau ir mokslininkai, ir augintojai pastaraisiais metais jį atranda iš naujo. Kita svarbi mokslinių tyrimų sritis – vaisių išspaudų panaudojimas, nes būtent odelėse, sėklose yra didžiuliai kiekiai biologiškai aktyvių junginių, kurių panaudojimas šiandien yra ypač aktualus. Dr. Indrė Čechovičienė pristatė gervuogių išspaudų tyrimų rezultatus. Gervuogės yra ypač vertinamos dėl didelių kiekių fenolinių junginių, kurie pasižymi antioksidacinėmis, antimikrobinėmis ir antikancerogeninėmis savybėmis.
Šiandien maisto pramonė naudoja labai daug įvairių sintetinių dažų, siekiant maisto produktams suteikti patrauklią spalvą. Tačiau pranešimą skaitęs dr. Jonas Viškelis pateikė naujausius duomenis apie iš augalų gaunamus biologiškai skaidžius natūralius pigmentus, kurių panaudojimas maisto, farmacijos pramonėje turi didžiules perspektyvas. Dr. Vilma Kaškonienė aptarė bičių vaidmenį: bičių produktai yra puikus vertingų junginių šaltinis, jie nuo seno naudojami sveikatos stiprinimui. Soduose bitės ir kiti vabzdžiai yra labai svarbūs, nes yra nepakeičiami žiedų apdulkintojai. Doktorantė Skaistė Dreskinienė seminaro dalyviams pateikė informaciją apie plastiko grėsmes, nes uoginių augalų augintojai labai dažnai naudoja įvairias plastikines dangas. Yrant tokioms dangoms, mikroplastiko dalelės iš dirvožemio patenka į augalus, o iš šaknų nukeliauja ir į vaisius. Tai labai rimta pasaulinė problema.
Liudvikas Babaliauskas supažindino su biotechnologijų įmonės NANDO patirtimi, panaudojant mikrobiologinius preparatus įvairių kultūrų auginimui. Tai draugiški aplinkai preparatai, kurie skatina augalų augimą ir vystymąsi, o sodo augalai tampa atsparesni ligoms.
Jauna ūkininkė Agnė Vaitiekūnaitė pristatė įspūdingą melsvauogių sausmedžių ūkio įkūrimo istoriją, parodė jau gaminamus įvairius sveikatinančius produktus. Tokie pavyzdžiai yra puikus įrodymas, kad mokslo žinios nenukeliauja į lentynas, o tampa pagrindu žmonėms, kuriantiems netradicinių sodo augalų auginimo istorijas Lietuvos kaimuose.
Teorinės seminaro diskusijos persikėlė į VDU Botanikos sodo pomologijos mokslo sektoriaus kolekcijas, kuriose auga per 600 uoginių augalų rūšių ir veislių. Būtent šiose kolekcijose vyksta naujų veislių selekcija, vykdomi uoginių augalų agrobiologinių savybių tyrimai, ruošiama augalų žaliava fitocheminiams tyrimams.
