Aplinkos tyrimai, sveikata ir darnumas

1 Tema. Ekotoksikologija ir biologinė įvairovė.

Ekotoksikologijos ir biologinės įvairovės tyrimai bus vykdomi trimis pagrindinėmis temomis: 1) cheminių medžiagų ir užterštos aplinkos toksiškumo vertinimu, 2) gyvų organizmų atsaku į klimato kaitą ir klimato kraštutinumus, 3) aplinkos taršos poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms.

Ekotoksikologijos tyrimai nagrinėja neorganines (daugiausia sunkiųjų metalų) ir organines chemines medžiagas (antimikrobines medžiagas, naftos produktus) ir jų mišinius, ūmų ir lėtinį toksiškumą sausumos ir vandens organizmams. Daugiausia dėmesio artimiausioje ateityje bus skiriama besiformuojančių junginių ekotoksiškumui, o tyrimai bus atliekami bendradarbiaujant su nacionaliniais ir tarptautiniais partneriais. Sunkiųjų metalų ir antimikrobinių medžiagų toksiškumo pokyčiai vykstant klimato kaitai bus tiriami naudojant naujoviškus biocheminius ir molekulinius metodus. Kartu bus tiriamas užteršto dirvožemio ir vandens ekotoksiškumas. Minėtoms temoms artimiausiu metu numatomos tarptautinių projektų paraiškos. Bus toliau analizuojami ir plėtojami nauji aplinkai nekenksmingi, tvarūs užteršto dirvožemio bioremediacijos stiprinimo metodai ir būdai. Ekotoksiškumo tyrimai apims tyrimus laboratorijoje, šiltnamiuose ir lauko tyrimus.

Antroji tema susijusi su sausumos organizmų reakcijos į klimato kaitą ir klimato kraštutinumus tyrimų tęsimu. Daugiausia dėmesio bus skiriama augalams, ypač pašarams ir pramoniniams augalams. Augalų reakcija į klimato parametrus bus vertinama naudojant fiziologinius, biocheminius ir molekulinius metodus. Ši tema taip pat apima augalų fenologiją ir jos sąveiką su klimato kaita. Augalų fenologija – kasmet pasikartojanti augalų vystymosi etapų seka – svarbi augalų funkcionavimui ir ekosistemų funkcijoms. Augalų vystymasis priklauso nuo temperatūros, o dabartinė sparti klimato kaita paskatino domėtis suprasti ir modeliuoti augalų fenologijos reakciją į klimato atšilimo tendencijas ir jų pasekmes ekosistemoms. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas ilgalaikių auginimo sezonų trukmės pokyčių, susijusių su klimato kaita, analize ir fenologinių pokyčių numatymu.

Trečioji tyrimo tema apima biologinės įvairovės tyrimus, kuriais siekiama įvertinti grėsmes sausumos ir vandens biotai bei ekosistemoms. Moksliniai tyrimai yra būtini norint suprasti bendras taršos, klimato kaitos ir žemės paskirties pokyčių pasekmes biologinei įvairovei, ekosistemų stabilumui ir ekosistemų funkcijoms vietos ir nacionaliniu mastu. Rūšių įvairovės tyrimai taip pat suteikia pagrindą nustatyti taršos ir klimato kaitos įtaką rūšių pasiskirstymui. Eksperimentiniai tyrimai papildo stebėjimo ir biomonitoringo tyrimus, siekiant visapusiškai įvertinti aplinkos pokyčių poveikį biotai ir ekosistemoms.

2 Tema. Aplinkos epidemiologija.

Tyrimai šia tema yra skirti aplinkos rizikos vertinimui, klinikiniams matavimams ir aplinkos poveikio įvertinimui dalyvio gyvenamojoje vietoje, duomenų bazių kūrimui ir aplinkos poveikio žmonių sveikatai. Tyrimai apima cheminių teršalų matavimus geriamajame vandenyje, aplinkos oro monitoringą, erdvinių duomenų, susijusių su aplinkos veiksniais ir jų poveikiu žmogaus sveikatai analizę, trumpalaikės oro, kosmoso orų ir oro taršos pokyčių poveikio rizikai. Šiuo metu darnus vystymasis ir žalingų aplinkos veiksnių poveikio sveikatai mažinimas yra vieni iš svarbiausių socialinių iššūkių, sprendžiamų Jungtinių Tautų (JT) lygmeniu. Siekiant užtikrinti darnų šalių vystymąsi, mažinti klimato kaitą ir neigiamą urbanizacijos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, įgyvendinama JT tvaraus vystymosi darbotvarkė 2030 m. Pasaulyje didėjantis su aplinka susijusių ligų grupių (nutukimo, hipertenzijos ir diabeto, įvardijamų kaip metabolinio sindromo žymenys) skaičius, pabrėžia, kad reikia atlikti tyrimus, siekiant išsiaiškinti ankstyvus ligų prevencijos žymenis, galimą indėlį į socialinę naudą ir praktinę vertę visuomenės sveikatai ir gerovei. Moksliniais tyrimais siekiama ištirti gyvenamosios aplinkos kokybę, sveikatos elgsenos poveikį su aplinka susijusių ligų mechanizmams, įvertinti keičiamus rizikos veiksnius ir pateikti rekomendacijas dėl gamtos pagrįsto individualizuoto gyvenimo būdo modifikavimo rizikos valdymui. Šie rezultatai atitinka ES Gyvosios gamtos mokslų ir sveikatos strategijos ir Nacionalinių prevencinių programų tikslus, kaip galimybę anksti nustatyti ligą ir ją išgydyti. Bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais yra / bus sukurti aplinkos epidemiologiniai metodai kompleksiniam aplinkos veiksnių poveikiui žmogaus sveikatai individualiu lygmeniu nustatyti ir kiekybiniam rizikos vertinimui, gyvenimo kokybei gerinti ir sveikatai rizikos mažinimo priemonėms, naudojant geografinių informacinių sistemų technologijas, nustatymas. Be to, yra / bus ištirtas ryšys tarp ekspozicijos sudėtingų pavojų ir ankstyvo sveikatos atsako sutrikimų žymenų. Šiai temai artimiausiu metu planuojamos naujos ES finansuojamų projektų paraiškos.

3 Tema. Darnus vystymasis, vartojimas ir gamyba.

Šios temos tyrimai yra skirti bendram tvarumui, ypač tvarios gamybos ir vartojimo tendencijoms ir pagrindiniams veiksniams, taip pat žiedinei ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikai. Bus analizuojami įvairūs tvarumo aspektai, atitinkantys pasaulinius tvarumo tikslus ir Europos žaliąjį kursą, įskaitant politikos priemones. Tyrėjai, daugiausiai pabrėžiantys vartotojų vaidmenį mažinant aplinkosaugos problemas, nes bus vykdomas gamtos išteklių išeikvojimas, atliekų susidarymas ir klimato kaita. Kalbant apie Paryžiaus susitarimą, bus analizuojama vartotojų vaidmens įtaka siekiant užsibrėžtų tikslų, atsižvelgiant į pastarųjų metų sveikatos ir geopolitines, kaip karo Ukrainos krizes. Taigi bus įvertinti pagrindiniai klimatui palankaus, išteklių taupymo ir atliekų rūšiavimo elgsenos veiksniai. Įvairios elgsenos teorijos ir statistiniai metodai bus naudojami siekiant atskleisti vartotojų įsitraukimo kelius, nuostatas ir elgseną mažinant vartojimo ir gamybos sukeliamą poveikį aplinkai.