Kaune, Žalgirio arenoje, spalio 10-12 d., vyko tradicinė paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto Augalų įvairovės ir biologinio potencialo laboratorijos mokslininkai dalyvavo parodos metu vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Nuo lauko iki stalo: inovatyvus vaisių ir daržovių perdirbimas tvariai ateičiai“.
Konferencijos pranešėjai nagrinėjo aktualius klausimus, nes šiandien Europoje tvarus vaisių perdirbimas pasižymi ne tik technologiniais, bet ir socialiniais pokyčiais. Būtent šie pokyčiai suvienija mokslininkus, verslininkus ir vartotojus. Pranešimuose buvo aptarta, kaip naudojamos ekologiškos technologijos padeda sumažinti išmetamo maisto kiekius ir prisideda prie žiedinės ekonomikos vystymo. Tvarūs procesai dažnai reiškia – mažiau cheminių priedų vaisių bei daržovių produktuose, todėl vartotojai gauna sveikesnius ir kokybiškesnius produktus.
Dr. Sandros Saunoriūtės, taip pat kolegių iš LSMU Farmacijos fakulteto, pranešime buvo aptarti fitocheminės sudėties skirtumai tarp putinų, šermukšnių ir medlievų vaisių ir žiedų bei įvertintos perspektyvos tvariam šių vietinių augalų panaudojimui. Atlikti išsamūs tyrimai patvirtino, kad VDU botanikos sode auginamų paprastojo putino veislių ir klonų vaisiai ir žiedai pasižymi ypač dideliais antrinių metabolitų kiekiais. Tai patvirtina ir ypatingą biologinį šio augalo biopotencialą, o tirti genotipai galėtų tapti vertingais ištekliais farmacijos, maisto papildų ir funkcinio maisto pramonėje.
Didelis susidomėjimas retesniais vaisiniais augalais tapo pagrindine juoduogio šeivamedžio vaisių tyrimo priežastimi. Šioje konferencijoje dr. Laima Česonienė ir prof. dr. Remigijus Daubaras pristatė išsamius juoduogio šeivamedžio vaisių tyrimų rezultatus. Tyrimus atliko gausi mokslininkų komanda ne tik iš VDU, bet ir LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto, LSMU Farmacijos fakulteto, Mendelio universiteto (Brno) ir Varšuvos universiteto Botanikos sodo. Mūsų tyrimų rezultatai, patvirtino šio augalo vaisių ekstraktų antioksidacinį aktyvumą ir antikancerogeninį poveikį MDA-MB-231 – žmogaus krūties vėžio, IGR39 – žmogaus melanomos bei HCT116 – žmogaus gaubtinės žarnos adenokarcinomos ląstelių linijoms. Šie tyrimai yra svarbūs, toliau ieškant praktinio juoduogio šeivamedžio vaisių pritaikymo galimybių farmacijos ir maisto pramonėje.
LAMMC doktorantė Vaidė Sakalauskienė, kuri tyrinėja VDU Botanikos sode surinktų šaltalankio ir putinų vaisių perdirbimo šalutinius produktus, savo pranešime aptarė, kaip šie produktai gali būti naudojami daugiafunkciniams biokompozitams. Tokie inovatyvūs biopolimerai ateityje taps vertinga medžiaga aplinkai nekenksmingų pakavimo medžiagų gaminimui.
Vertingomis įžvalgomis apie tvaresnės maisto sistemos kūrimą ir maisto inovacijų pavyzdžius pasidalino dr. Kaisa Kähkönen iš Savonijos taikomųjų mokslų universiteto (Suomija). Pranešimus skaitė ir kiti mokslininkai iš LAMMC, LSMU ir KTU bei verslininkai. Diskutuota apie probiotinius produktus iš augalinės kilmės žaliavų, jų perdirbimo tendencijas ir poveikį sveikatai. Aptartos ir išskirtinės šių dienų aktualijos: tarša plastiko atliekomis ir ilgas tokių atliekų irimas, mikroplastikas maiste ir vandenyje.
Konferencijos pabaigoje vyko diskusijos, aptartos ateities gairės, klasterių įžvalgos ir tarptautinio bendradarbiavimo pasiūlymai.
Parengė dr. Laima Česonienė
